pasaitas

1 pãsaitas sm. (3^b) Jž, pasaĩtas (2) Als, Slnt, Kv 1. Sml, Lš, Rk kibiro ar kitokio indo lankas, saitas: Pasaĩtą an viedro iš prantelio geležinio uždema Lz. Nenutrauk pãsaito – kuo neši vandenį?! Kvr. Pasaĩtas galima uždėt kitas, bet tik viedras nekiauras Sdk. Seniau viedrai būdavo mediniai, o pasaĩtai virveliniai Ut. Viedrą paseju ant pasaito J. Kai platus viedro pasaĩtas, tai gerai nešt – negraužia rankos Al. Labai sulinkęs pasaitas Kpč. Viedrai su pakulų pasaitaĩs Klt. Siuntė mane motinėlė į upelį vandenėlio su variniais kibirėliais, su šilkiniais pasaitė̃liais (d.) Stk. Be pãsaito pilno puodo taip toli nenuneši Skrd. | Įdegė žibintą, paėmė už pasaitėlio J.Balt. Tašę [vagiliai] nupjovė, tik pasaičiùkai rankoj liko Mrj. 2. Šlv raištis krepšiui, maišeliui ir kt. pasikabinti: Tarbos pasaĩtas, viedro – vąškaras, karvei rišt – sietas Škn. Terboms pasaitùs audė piemenės su pirštais Tl. Ano terbos buvo su šikšnos pasaĩtais Brs. Terba yra – pasaĩtas nutrūkęs Vdžg. Ne tik terbos, ale ir pasaĩtų nebradau Vvr. Ir padavė Adomukui mažutytę terbelę, baltai išskalbtą ir su pasaitu Vaižg. Škaplierių pasaĩtai matyt Kv. Škaplierius ant plačiais raudonais pasaitais M.Valanč. ^ Eik tu, ubago pasaĩtai! (apie neturtingą žmogų) LTR(Ds). Vat jau čia tinginio pasaĩtas (apie tinginį) Ds. 3. raištis kam surišti: Moterys su pasaĩtais riša kojines, kad bevaikščiojant nenusmuktų Krtv. Pasaĩtas pasileido, ir pančeka nukrito Onš. Trumpi pasaĩtai, negal kvartūgą surišti Dr. Pryjuostės pasaitai visai atsipalaidavo Tv. Aš tau kad duosiu pasaitù! Švnč. Žalių rūtų šluotelė, šilkiniai pasaitėliai LB139. ║ anat. akies lęšiuko raištis, krumplyno dirželis (zonula ciliaris): Išsitempia ir lęšiuko pasaitas P.Aviž. 4. CII200, Prk, Sn, Rdm virvelė botagui prie botkočio pririšti: Nutrūko pãsaitas, ir pamečiau botagą Bd. Įsitaisiau skūrinį pãsaitą – laikys keliems botagams Jrb. Kap kirtau botagu, tai net pãsaitas nutrūko Pns. Nusivyk dabar pãsaitą, ir visas botagas bus baigtas Kt. Jei negali pãsaitą išpjauti iš odos, tai nuvyk iš kanapių ir pririšk botagą prie botkočio Jnk. ║ PnmR spragilo jungas: Prie spragilo koto prijungta galva an pãsaito Jrb. Nedurk durtinai spragilo, o nutrūks pasaĩtas Grg. Iš ungurio skūros spragilo pasaĩtą darydavo Erž. Spragilą sudarė kotas, mušamoji dalis ir jungiančioji dalis, vadinama grįžte, jungu, pasaitais, kaklaraiša rš. ║ Pln virvutė, jungianti nytis su staklių pakojomis. ║ naščių virvė: Naščiams nutrūko pasaĩtas Sd. 5. virvė karvei pririšti tvarte, sietas: Karvė tvarte buvo pãsaitą nusitraukusi Vlkv. Karvėms reikia ilgesnių pasaĩtų Skdv. Imk karvę už pãsaito, tai sulaikysi Lnkv. Visus pasaitùs aptąsė teliukai Dglš. Prie sienos pasaitą pririšk drūčiai, kad nenutrauktų Prn. Ant rytojaus rado gurbe užsismaugusią ant pasaito pačią gerąją karvę Blv. 6. pavadis: Tu ne veršelis, kad vedžiočiau už pasaitėlio rš. Priešais bėgo už ilgų pasaitų laikomi du šunys J.Dov. Pririša už pasaĩto ir vedas Rs. 7. Km virvė girnų dėžės apačioje. 8. Alz pilvaplėvės dublikatūra, einanti nuo pilvo sienos prie žarnų (mesenterium): Vis tiek telyčia būtų gaišusi – pasaitaĩ labai pūslėti Lp.

◊ be širdiẽs pasaitų̃ iš kantrybės išvestas: Paėdė mun širdį, aš jau be širdiẽs pasaĩtų Krš.

širdiẽs pasaitaĩ Šts paširdžiai: Teip duodamas, širdiẽs pãsaitus patrauksi Skr. Skauda širdiẽs pãsaitus Ss. Širdiẽs pasaĩtai nutrūks, je nognai šoksi J. Eime širdiẽs pasaitų̃ pajudint (pasilinksminti) Rdd. Ko širdies pasaitai virpa?! S.Čiurl.

širdiẽs pãsaitus paė́sti įkyrėti: Ans jau man širdiẽs pasaitùs paė́dė Krkl.